šarvas

3 šárvas sm. (3) DŽ, NdŽ, Dg, Mrc, Vlk, Rūd, (1) Kpč, Krok, Vrn, Lš, Šlvn 1. sing. N, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Onš, Al, Srj, Vs, Žln, LTR(Eiš, Kb), Rod, Dbč, Sn kraitis: Šarvas mergos nutekančios SD278. Duomi šarvą SD417. Senovės šárvas buvo: drobės, abrūsai ir an stalo skotertės, paklodės, keturnytai austos Rūd. Turi prisaudus didelį šárvą Rud. Paėmė pačią su dideliu šárvu Mrk. Dukrel, gi rūpi ir šárvas tau sukraut Smn. Be motutės anksti likau, da jau šárvo neturiu Dg. Prisikrovė mergelė šárvo pilnas skrynias Pns. Kad sukroviau šárvą savo dukreli! Krok. Jos šárvas aviesna kuparuosna nelindo Vrn. Kraičiai veža šárvą Rdm. Atvažiavę šarvinykai vežtis šárvo turėdavo išsipirkt stalą Dkš. Su linais darbo buvo, bet ir šárvo buvo Lzd. Veiza to, kokį gaus šarvą, arba pasogą, nekaipo to, kokią gaus moterį M.Valanč. O dartės nereikia nė šárvo: aš tavo, tu mano, ir ženinasi Kpč. Ir duosim rūtelę rankelėsna, baltą šarvelį skrynelėsna LTR(Auk). Bus man sukrautas baltas šarvelis ir be tavo žodelio TDrIV26(Kb). Kad bus didis šarvužėlis, bus ir jaunas bernužėlis LTsII68. Kláusiau dalies tėvelio, o močiutės šarvẽlio (d.) Mrc. Dar mano šarvelis tik žalia rūtelė LTR(Lzd). Ir sukrovei jai šarvelį kap lino žiedelį LTR(Nmn). Veš šarvẽlį per laukelį, o ją jauną in vargelį (d.) Rdš. Auklinau dukrelę tai sau, tai sau, paskyriau šarvelį tai jai, tai jai LTR(Btrm). Oi tėvuli mielasai, jisai didis pijokėlis, pragers mano šarvẽlį DrskD38. ^ Kokia marti, toks šárvas Švn. Dar dukrelė prie žemės, o jau šárvą krauni Alv. 2. J įkapės. 3. DŽ, Švn, Kb, Smn, Lp medinašis vežimas be drangų malkoms ir kt. vežti, krivulis: Pirkau šárvą malkom vežt Pls. Aš jau treji metai, kai pasdariau šarvą, o vis geras Vrn. Penkiais šarvaĩs mėžė, ir dar liko Rod. Šarveliù tai gerai vežt rąstai Vlk. 4. vežimo lenta, dugninė: Važiuoja ant šárvo [atsisėdęs] Lp. 5. paaukštinimas karstui su mirusiojo palaikais pastatyti, šarvonė: Pašarvojo numirėlį, t. y. paguldė ant šárvo Db.